Tarp tamsi mik klaidiojo dvasia,
Ji lidna ir pikta,
Klajoja nerasdama vietos
Apleista ir pamirta.
Jos knas graiausios merginos,
Bet vidus piktos gyvats,
Medeins tamsioji pus,
Griaunanti gamtos jga.

Jos merginos vilioja savo kerais
Pasiklydusius mike,
Ir tie, kurie nesuras Kelio Atgal,
Nesulauks ryto auros.
Mirties buiniai piktj gyvai
Praudo beprasmes sielas,
Ir jei matai Ugn jos akyse
Tu eisi kartu...

Silpnieji triumfuoja,
Isekusi jos galia
Lidna ir pikta...
Kirsk, Medeine, kirsk!